Parodoje – apie maištingąjį romantiką

2014 02 20

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje atidaryta dokumentų paroda „Aš įvertinu tą Dievo dovaną, kad galiu rašyti...“, skirta poeto, prozininko, vertėjo, žurnalisto Juozo Krumino 100-osioms gimimo metinėms (1914-1951).

   „Skrenda paukščiai, ir debesys eina, / Tiktai tu nepareisi namo“. Tai poeto poezijos dvieilis, iškaltas ant jo kapo paminklo netoli Hamburgo (Vokietija), Spakenberge  esančiose pabaltijiečių kapinėse, lietuvių skyriuje. Paminklas buvo pastatytas  Lietuvos rašytojų draugijos ir vietos lietuvių bendruomenės rūpesčiu šioje šalyje, Edmunštalyje, mirusiam poetui.

   Knygos „Lyg įžanga į Requiem“ sudarytojas Kęstutis Subačius teigia, jog sumanęs išleisti antologiją apie trumpai gyvenusius lietuvių poetus, pirmiausia tradiciškai prisiminė dar mokyklos vadovėliuose aprašytą „poetų džiovininkų kartą“, kuriai priklausė Pranas Vaičaitis, Jonas Biliūnas, Edmundas Steponaitis, Zigmas Gėlė, Julius Janonis... Vėliau šį sąrašą jis papildė plačiajai visuomenei mažiau žinomų autorių - Vytauto Mačernio, Vaidoto Spudo, Arvydo Ambraso, Antano Masionio, Vido Marcinkevičiaus, Rimanto Kasparo ir kitų poetų pavardėmis. Taip į šią knygą pateko ir Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiuje, Palionės kaime gimęs, Ukmergės gimnazijoje mokęsis, Kauno universitete studijavęs Juozas Kruminas.

   Pasak literatūrologo Manfredo Žvirgždo, lengviausia išlikti apžvalgos lauke kūrėjams, besiburiantiems į grupes, besitelkiantiems į reikšmingesnius kultūros leidinius. Sunkiausia tiems, kurie rezignuoja, blaškosi tarp idėjinių stovyklų, atsisako jiems patikėtų aukštų tribūnų ir pasirenka intymią, dienoraštinę lyriką, kuriuos prislegia asmeninio gyvenimo nesėkmės, išsekina išeiviška vienatvė ir nostalgija. Tokia dalia teko ir Juozui Kruminui – sovietinėje Lietuvoje jis buvo priverstinai užmirštas, nes, „išdavęs“ kairiąją ideologiją, spausdino savo kūrybą įvairiausių pakraipų leidiniuose, o atsidūręs emigracijoj nevengė išsakyti pilietinę poziciją, eiliavo apie 1941 m. Birželio sukilimą, partizanus, tikėjosi, kas „tuoj per Nemuną važiuos didžiuliai tankai. / Ir bus ant tankų: Made in USA“.

   Parodoje pamatysime 1939-1940 m. išleistus pirmuosius J. Krumino eilių rinkinius „Eksperimentai“ bei „Kibirkštys naktį“. Pirmoji knyga sudaryta iš Kauno menininkų bohemos pamėgtoje Konrado kavinėje pagal bičiulių pasiūlytas temas per konkretų laiką (vieną valandą) parašytų eilėraščių. Ypač mėgęs kurti tokioje aplinkoje, poetas norėjo įrodyti, kad lyrika nėra vien „Dievo dovana“, bet ir meistrystės, kryptingo darbo rezultatas. Jis rašė apie išėjimą iš kaimo į miestą, skurde ir varge nutrūkstančią nerūpestingą armonikos melodiją, graudinosi prarandąs gimtinę, aplaistytą šienpjovių prakaitu, kur „ėmė ošt skausmu klevai“, kalbėjo apie kalinius, kurie ir išėję į laisvę jaučiasi apraizgyti spygliuota viela, kvietė maištauti, naiviai džiaugdamasis pačioje sovietmečio pradžioje suplevėsavusiomis raudonomis vėliavomis.