"Su tokiu charakteriu galiu būti dailininke"

2012 12 24

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ
 
"Su tokiu charakteriu galiu būti dailininke", tikina pasaulyje pripažinta iliustratorė, daugiau negu 20 metų dirbanti įvairioms užsienio ir Lietuvos leidykloms, tarptautinių iliustracijų parodų Bratislavoje, Barselonoje, nuolatinė Bolonijos knygų mugės dalyvė Agnes Indrė (nuotraukoje - kairėje), kurios retrospektyvinė kūrybos paroda „Dvi knygos“ gruodžio 23 d. atidaryta Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.


Parodoje autorė pateikia apie 50 iliustracijų, kurias ji piešė dviem leidiniams: prieš 20 metų Vokietijoje išleistai Džonatano Svifto knygai „Guliverio kelionės“ bei pernai pasirodžiusiai Aistės Vilimės knygai „Pieštukinė sraigė“. Knygas skiriantys du dešimtmečiai leidžia palyginti įvairius dailininkės kūrybos laikotarpius , kai spalvingose klasikinėse pastele, akvarele liejamose iliustracijose atsiranda šmaikštūs, žaismingi komiksų bruožai. Kiekvienas autorės darbas – tarsi savarankiškas kūrinys, o naujosios knygos iliustracijos dar ir labai „kalėdiškos“, įkurdintos žaižaruojančiame  sidabro fone, dailiai, estetiškai įrėmintos, žavinčios ne tik vaikus, bet ir suaugusius. „Pabėgimai pro realybės langus į vaikystę ar sapną visada smagūs  ir netgi naudingi, o mums, iliustruotojams, už tai net moka. Kita vertus, piešiant vaikams reikia būti atsargiems. Giliai širdy jie nemėgsta profesionalų, juk tikriems nuotykiams stiliaus įmantrybės svetimos. Tad tikroviškumas man brangus – aukščiausios pilys neįdomios, jei neįmanoma jose gyventi... Taigi sakau: duokim kelią vaizduotei!“ – taip gražiai dailininkė „pasiteisina“ dėl beribės savo fantazijos.Gimusi ir užaugusi dailininkų šeimoje, Indrė studijavo M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje. Iš dėstytojų ir savo tėvų ji mokėsi pačių įvairiausių dalykų - grafikos, skulptūros, koloristikos, siuvimo, lenkų kalbos, studijavo net džiazą, tačiau suvokė, kad muzikante netaps, nes tai sunkus kasdieninis darbas, kaip ir sportas. „Su mano charakteriu galėjau būti tik dailininkė“, - su šypsena pasakojo viešnia, prisimindama spalvingus, romantiškus vaikystės metus, prabėgusius tėvų, originalių menininkų, namuose. Mama vakarais jai ir broliui Daumantui  skaitydavo vaikiškas knygas arba perpasakodavo savo perskaitytus detektyvus, kuriuos labai mėgo. Namuose visada būdavo retų tais laikais lenkiškų, čekiškų žurnalų, kaupiama pasaulinė literatūra, dailininkai rinkdavosi žiūrėti skaidrių su kolegų darbais, Kalėdų ar Velykų proga sveikindavo vienas kitą estampais  – tai, pasak Indrės, buvo mūsų buitis.

Nepaprasti namuose būdavo vaikų gimtadieniai. Indrė prisimena, kaip jos gimimo dieną, švenčiamą tuoj po Kalėdų, mama iškraustė iš svetainės visus baldus ir kambarį pavertė mišku, pristačiusi daugybę papuoštų eglučių, kad vaikai galėtų tarp jų slėptis. Ir piešti, tapyti savo kambaryje ant sienų buvo galima – tiek, kiek pasieki pasilypėjęs ant kėdutės...
 
Kaip šviesų vaikystės įspūdį mena Indrė ir išvykas su tėvais, jų kolegomis  į Senadvario sodybą, buvusią poeto Fausto Kiršos gimtinę, kuri priklausė jų šeimai. Senas kluonas ir didžiulė obelis nusvirusiomis, obuoliais nulipusiomis šakomis, nuo aukšto kalno atsiveriantis vaizdas į ežerą, irstymasis valtimi, plaukimas į negyvenamą salą, kur suaugusieji rengdavo piknikus, ar į kitą ežero krantą pas kaimyną pirkti medaus, sodyboje vykdavę menų mokyklos dailės plenerai, kuriuos rengdavo ten dėstytoju dirbęs Indrės tėvas, - visa ši patirtis liko jaunosios menininkės sieloje, vėliau sugrįžusi spalvomis, muzika ir poezija, kurių kupinos jos knygų iliustracijos.
 
Dailininkė bendradarbiauja su leidyklomis Lietuvoje ir už jos ribų: „Valstybės žinios“, „Vyturys“, „Grimm Press (Taivanas), „J.F.Schreiber“ (Vokietija), „Dominicus Lituanus“, o šiuo metu ruošiasi dar vienai vaikiškai knygelei apie Lietuvai svarbius dalykus. Į Ukmergę ji atvyko kartu su savo bičiule Sigita Dimgaile, Vilniaus Senamiesčio dailininkų galerijos „Ars Action“ savininke. Ji papasakojo apie čia rengiamas parodas, kolegų susibūrimus, menininkų tradicijas. Ukmergiškiai renginio dalyviai išsakė viešnioms savo kalėdinius linkėjimus – tegul dažniau sostinės menininkai atvyksta pasisvečiuoti ir į mūsų miestą...

Melanijos Širvienės nuotraukos.