Sakyk man, kur tu gyveni?

2019 12 02

Onutė Venclovienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos 
Krikštėnų kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

„Saule nudegusi, basa –
Tu piemenaitė murzina!
Tau akyse dangaus šviesa. –
Tu man viena, viena, viena!

Žiedų nei auskarų brangių,
Nei šilko rūbų neturi, -
Plaukuos tau - gėlės iš rugių,
O veide - šypsena skaidri.
Kur tie nameliai, kur takai?
Sakyk man - kur tu gyveni?
Bet tu šypsais ir nesakai –
Tu ateini ir nueini“.

Šiems posmams – beveik šimtas metų, nors vyresnės kartos poezijos mėgėjai ir šiandieną juos moka mintinai. Prisiminėme Salomėjos Nėries eiles baigiantis rudeniui, minėdami 115-ąsias jos gimimo metines, literatūrinės popietės „Posmuose kalbu apie gyvenimą“ metu.

Skaitmeninių technologijų dėka galėjome klausytis poetės eilių ir jos žodžiais sukurtų dainų, prisimindami savotišku himnu tapusį eilėraštį „Mūsų dienos kaip šventė, atliekamą šviesios atminties maestro Vytauto Kernagio, bei kitų populiariuų posmų, eiliuotų pasakų apie žiemą, lydinčių mus nuo vaikystės.

Prisimena ir literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė: „Mokykloje beveik atmintinai mokėmės S. Nėries pareiškimą apie įstojimą į Trečią frontą, o juk aiškiai žinoma, kad tai ne jos rašyta. Parašyta Bronio Railos, trečiafrontininko. Ji pasirašė ne savo pačios rašytą tekstą, visiškai negalvodama, koks tai svarbus dokumentas. Ji turėjo pasižiūrėti ir pasakyti: „tai ne aš, tai ne apie mane, aš negaliu pasirašyti to“. Poetė pasirašė jį, dar daugiau, ji bandė savo kūrybą modeliuoti pagal tą svetimą, jai įteiktą programą, rašyti apie piatiletkas, apie matrosus ir taip toliau. Ji elgėsi kaip pasimetęs žmogus. Trečiafrontininkai buvo gana įžvalgūs, jie žinojo, kad Nėris suteiks jiems didelių dividendų. Jeigu jau Salomėja su jais, vadinasi Trečias frontas yra stiprus. S. Nėris buvo sumedžiota pati pirmoji, suvokiant, kad jeigu sumedžiosime šitą Lietuvos sielą, šitą kalbančią, giedančią talentingiausią lietuvių poetę, jeigu ji tai padarys, vadinasi, lietuvių tautos galiomis ir toliau bus galima manipuliuoti“.

Gražiai, su sava intonacija, jausdama širdimi, S. Nėries eiles skaitė renginio dalyvė Gražina Tumšienė. Klausytojai liko sužavėti. Įsiliedami į diskusiją apie tragiško likimo poetės gyvenimą ir kūrybą.

Graži rudeniška popietė labai tiko aptarti besibaigiančių metų darbus, prie arbatos puodelio pakalbėti apie tai, kaip juos palydėsime, kokiomis mintimis sutiksime ateinančius. Prisiminimui apie susitikimą liks skaitytojams įteikti suvenyrai. Dėkoju Kultūros centro Krikštėnų skyriaus darbuotojoms, poezijos popietę surengti padėjusiai kolegei Stelai Banišauskienei ir visiems, atėjusiems pabūti drauge. Bibliotekoje veikė pėdutes simbolizuojančių akmenukų paroda. Tą vakarą visi tikėjome: taip tyliai, gražiai šitomis pėdutėmis pas mus atėjo poezija...

Autorės nuotraukos.