Paroda Deltuvos kraštui ir jo žmonėms

2019 06 26

Sigita Astikienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

Deltuvos miestelis šiais metais mini itin solidų 800 metų savojo vardo paminėjimo jubiliejų. Deltuvos miestelis yra Deltuvos žemės dalis, pirmą kartą paminėta 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haličo–Voluine. XI–XIII a. minima Deltuvos žemė, kuri apėmė dabartines Deltuvos, Ukmergės, Kavarsko, Anykščių, Kurklių, Utenos, Molėtų, Dubingių, Giedraičių, Videniškių, Balninkų, Šešuolių apylinkes. Skirtingais laikotarpiais Deltuvą valdė įvairūs didikai bei dvarininkai.

Vis tik Deltuva, kaip viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, atlikusi ypač svarbų vaidmenį ankstyvuoju Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu, istorikų pakankamai mažai aprašyta. Deltuvos žemės vardą istorikai pradėjo minėti tik nuo XX a. pradžios. Istoriniai faktai, perpinti su autoriaus prielaidomis, pateikiami JAV gyvenančio inžinieriaus, Lietuvos istorijos mėgėjo Keistučio P. Devenio knygoje „Lietuvos pradžia ir Deltuvos istorija“, kuri išleista ir anglų kalba. Knygoje aprašyta Deltuvos žemės praeitis, Deltuvos kunigaikščiai ir pilys, Leonpolis, kuriame buvusio dvaro paskutiniai savininkai buvo Keistučio tėvai. Deltuva, jos prieigose 1812 m. įvykęs Rusijos ir Prancūzijos kariuomenių mūšis aprašomi žinomų Lietuvos istorikų, archeologų darbuose. Minėtini Gintauto Zabielos, Tomo Baranausko straipsniai „Deltuvos žemė“, „Aukštaitijos žemės“, „Kur buvo Lietuvos žemė?“. Daug vertingos medžiagos pateikiama Ukmergės krašto kultūros almanache „Eskizai“, kuriame publikuojami žinomų Lietuvos istorikų, archeologų, menotyrininkų ir kitų sričių specialistų straipsniai apie Deltuvos praeitį.

Šiai kraštui svarbiai progai paminėti Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyrius parengė parodą „Deltuva istorijos ir laiko tėkmėje“, kuri eksponuojama miestelio bibliotekoje. Parodoje atkreipiamas dėmesys ne tik į svarbius Deltuvos krašto bei miestelio įvykius, bet ir nusipelniusius, žymius šio krašto žmones. Parodoje pateikiama medžiaga apie iš Deltuvos valsčiaus kilusius Nepriklausomybės karo laikų Vyčio kryžiaus kavalierius, iš kurių dalis yra palaidoti Deltuvos kapinėse, apie žymiausius Deltuvos valsčiaus knygnešius bei daraktorius. Taip pat parodoje galima rasti informacijos apie skirtingus savo darbais bei veikla, su Deltuvos kraštu susijusius žmones: istoriką, humanitarinių mokslų daktarą, ne vienos solidžios monografijos autorių Vytautą Lesčių, istoriką, mokslinės archeologijos pradininką, profesorių Joną Puziną, politiką, visuomenės veikėją Juozą Imbrasą, humanitarinių mokslų daktarę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentę Gražiną Arlickaitę, dailininkę Zitą Kreivytę ir keramikę Oną Kreivytę-Naruševičienę, rašytoją bei fotografą Ričardą Šileiką, tradicinių amatų meistrę Vitą Vaitkevičienę, poetę ir literatūros kritikę Vaivą Kuodytę bei kitas asmenybes.

Paroda parengta pagal viešojoje bibliotekoje bei Deltuvos kaimo padalinyje sukauptą medžiagą apie šį kraštą ir jo žmones. Rengiama ir virtuali paroda, su kuria bus galima susipažinti Vlado Šlaito viešosios bibliotekos interneto svetainėje.  

Kristinos Darulienės nuotraukos.