Ištark, išgirsk, išsaugok...

2019 06 25

Rima Vilčinskienė                                   
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos                   
Siesikų kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Birželio 14-oji. Gedulo ir vilties diena. Sugriauta jaunystė ir sujauktas gyvenimas, žmonių kančios, netektys, mirtys, nepritekliai, ateitis be perspektyvos ir svajonių... Ar nebuvus tremtyje galima suprasti tą jausmą, kuris kyla suvokus, kad Tėvynė ir gimtieji namai atimti visam gyvenimui? Kad vietoj nuostabaus gegužio, alyvų žydėjimo, pavasario svaigulio – svetima, beveik be žalumos amžino įšalo žemė.

Pagerbdami tremtinių ir politinių kalinių atminimą tylos minute, pasirinkome žydinčių rugiagėlių  lauką. Šią akimirką pagalvojau, kokia aš, kokie mes visi esame laimingi. Galiu tik nulenkti galvą paprastoms, be galo darbščioms ir sumanioms moterims, motinoms, kurios, net vežamos Sibiran, kaip brangiausią turtą pirmiausia į ryšulius dėjo savo ir vaikų tautinius drabužius. Toks stiprus buvo tautos kultūros puoselėjimas.

Visa širdimi ir mes, siesikiečiai, prisijungėme prie rengiamos akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok “. Tarėme ištremtų žmonių vardus ir pavardes, bandydami įsivaizduoti, jų skausmą, tą baisią nežinią, į kurią buvo tremiami.

Ar reikia kalbėti apie tai, kas buvo prieš daugelį metų? Atsakymas tik vienas: skaudūs žmonių gyvenimai yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išsaugoti. Iš knygų ir iš istorijos suprantame, kokia tai svarbi mums visiems diena.

Autorės nuotraukos.