Sugrįžęs į tėviškę

2014 03 25

Rasa Vasiliauskienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
Sližių kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė


Sližių bibliotekoje surengtas susitikimas su kraštiečiu poetu Albinu Pavasariu. Tądien minėjome jo brandaus jubiliejaus sukaktį bei poezijos rinkinio „Ženklai“ pristatymą.

Popietę pradėjome poeto sukurto Sližių himno giedojimu. Himno eilės puikuojasi ir naujoje poezijos knygoje.
Pristatydamas savo eilėraščių rinkinį, autorius atskleidė, jog „Ženklai“ žymi „praėjusį laiką ir nueitą gyvenimo kelią“. Neatsitiktinai kūrinių ir puslapių skaičius artimas šešiasdešimčiai – tiek metų sukako Jubiliatui. Knygą sudaro ir  šeši skyriai: „Pelenai“, „Blyksniai“, „Nuojautos“, “Mano pasaulis“, „Mokykla“, „Tėvynė“.

„Užpilkuos pelenai / Mano karštą buvimą šioj žemėj / Ir galbūt niekada negalėsiu / Liepsna prasimušt /
Ar paguost šiluma / Iš dangaus ar gelmės pasisėmęs / Tepajėgdamas šiltą ramybę sudrumst“.

Šiuo eilėraščiu prasideda „Ženklai“, juo autorius pradėjo ir savo knygos pristatymą. Pasisakė, kad pelenais pageidauja jis virsti... „Mano eilėraščiai – mano gyvenimas. Žvilgsnis į praeitį, ateities įvertinimas. Gal kai kurie pasirodys nostalgiški ar liūdni, bet juk kiekvieną mūsų lydi ir džiaugsmai, ir praradimai, ir šypsenos, ir ašaros“ – atvirauja Albinas Pavasaris. Jis šią knygą paskyrė savo artimiems žmonėms, pažįstamiems bei mokiniams. Knyga knygynuose platinama nebus.

Savo gyvenimą Albinas paskyrė darbui mokykloje, tad neatsitiktinai yra ir skyrelis „Mokykla“. Labai jaudinantis visiems pasirodė Albino susitikimas su savo buvusiu Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, taip pat poetu Vincu Lukša. Buvęs mokytojas papasakojo apie mokinį, pasidžiaugė jo darbais, netgi padainavo jam dainą! O dabartiniai Veprių mokyklos mokiniai, vadovaujami kultūros namų vadovės Stasės Novikienės, sudainavo pagal poeto eilėraštį sukurtą dainą apie mokyklą. Deimantė Sakalauskaitė paskaitė eilėraštį iš naujojo eilėraščių rinkinio. Rima Takarevičienė prabilo Albino eilėraščio „Laimingas aš“ žodžiais: „Laimingas aš / Kad žemę šią išvydau / Ir kad keistai švelnumą jos jutau / Kai pirmąkart / Rugių tankmėj paklydęs / Nė nesuklupęs tyliai parkritau... / ...kad dar galiu / Paglostyt galvą vaiko / Su viltimi, kad jam nuo to geriau... / ...Kad iškenčiau / Pakeltą kalaviją / Virš iki šiol nenulenktos galvos / Kai taip karčiai tačiau vylingai lyja / Iš verkiančio dangaus virš Lietuvos“.             

Lyriškais kūriniais gitara autorių pradžiugino ir abiturientas Vilius Krikštaponis. 

Na, o kai Ingrida Graužinienė paskaitė jo eilėraštį „Tėvynė“, jis prisipažino, kad su šiuo eilėraščiu dalyvauja šiais metais jubiliejiniame (30 m.)  „Žydinčios vyšnios šakelės“ poezijos konkurse.
 
Jonavoje gyvenantis A. Pavasaris save laiko kaimo žmogumi, žemdirbiu, kuriam kvepia laukų vėjai, o rytmečiais į laukus kviečia vyturiai. „Niekada nesiskundžiau gyvenimu. Jį reikia branginti, nes dienos kaskart trumpėja. Gaila tik vieno – esame bejėgiai atsukti laiką atgal“, – jaukaus susitikimo sugraudintas taria pedagogas, kūrėjas Albinas Pavasaris.