Biblioteka atveria baltu jaukumu spindinčias duris

2018 08 10

Rasa Griškevičienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

Pastarieji metai link gyvavimo šimtmečio artėjančiai Viešajai bibliotekai kupini permainų, staigmenų, pokyčių ir iššūkių. Ilgai laukta, 2017-aisiais prasidėjusi pastato renovacija nė vienai dienai neužvėrė durų savo lankytojams. Ištikimiausi skaitytojai pamena: vaikščiojome „pastoliais“ ir prieš 15 metų, kai administracijos pastato patalpose buvo keičiami langai, naujinamos fasado sienos, dažomos laiptinės. Tąsyk džiaugėmės įrengta Interneto ir periodikos skaitykla, šviesiomis spalvomis nušvitusia Mažąja galerija, vėliau – ir kuklia Mokymų klase, į kurią pirmiausia pakvietėme rajono bendruomenės senjorus.

Tačiau ankštos, bibliotekos veikloms nepritaikytos patalpos sunkiai talpino pamažu sunkėjančias knygų lentynas. Dar labiau susispaudę gyveno mūsų vaikučiai – taip nuo seno vadiname savo Vaikų literatūros skyrių, kurio vadovė Jolanta Žvirblytė nesupyksta ir žvirbliuku pašaukta. Kadaise atsikėlę iš senojo pastato, kur liko vaiduoklių pamėgti laiptai į Karlsono palėpę, šviesios, bet lietaus nebelaikančios sienos, tarp kurių gyveno ir vaikų numylėtas šinšiliukas Kuzma, mažieji skaitytojai buvo įkurdinti trijuose nedidukuose kabinetuose ir daug metų remonto nemačiusiame koridoriuje. Teisi ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia: šio skyriaus darbuotojos gyveno tikroje prieblandoje: nuo aukštų, senovinių lubų nuleisti šviestuvai menkai gelbėjo ir apniukusią vasaros dieną, ką jau kalbėti apie niūrias rudens sutemas. O prasidėjus lapkričio liūtims, vanduo per kiaurą stogą tekėjo sienomis ir langais, lašėjo ant knygų lentynų. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atvykusios kolegės būdavo atviros: jauki, tvarkinga, šilta, gėlėse skendinti kaimo sodybos troba. Taip pavadinti neįsižeisdavome ir kantriai laukėme jau nebe seniai žadėto remonto, o modernios pastato renovacijos, kurios dėka biblioteka taptų patraukli jaunimui, jauki senjorams, žaisminga vaikams, saugi, mylinti ir mylima visiems.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, persirito per „pusiaują“ ir pastato renovacijos darbai. Paskui juos į renovuotas patalpas – ir visi skyriai, skaityklos, darbo kabinetai su darbuotojais. Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros skyriai įsikūrė savo tikrosiose erdvėse – čia jie ir liks. Dar daugiau. Vaikų, jaunimo poreikiams skirtos ir buvusios kavinės rūsyje patalpos, kur bus daug erdvės mokslui, kūrybai, pažinimui, gebėjimų tobulinimui. Atsivers interaktyvių technologijų erdvė, fonoteka, kuriai per projektinę veiklą tikimasi įsigyti muzikos įrangos bei instrumentų – pianiną, gitarą, mušamuosius. Specialūs muzikos terapijos užsiėmimai vyks neįgaliems vaikams. Lankytojų patogumui veiks du liftai. Viso pastato renovacijos darbai bus užbaigti kitų metų rudenį.

Bibliotekos darbuotojai, kraustydamiesi į renovuotas patalpas, neieškojo ir neprašė pagalbos „gatvėje“. Jie patys rūpestingai ir atsargiai gabeno baldus, įrangą, knygų fondus, saugodami baltumu švytinčias laiptinių, skaityklų, kabinetų sienas ir grindis, naujas stiklo duris, erdvias, patogiai įrengtas sanitarines, pagalbines patalpas – kiekvieną fojė nišą, laiptų turėklą, ką tik įsigytas knygų lentynas, sėdmaišius, kitą inventorių.

Labai norisi tikėti, kad su tokiu pačiu rūpesčiu, gebėjimu džiaugtis, saugoti ir tausoti kiekvieną baltą bibliotekos sienų, grindų, laiptų ir palangių lopinėlį, didžiuotis jiems skirtomis naujomis patalpomis ir naujutėle kompiuterine įranga čia „šeimininkaus“ ir jaunieji mūsų lankytojai – moksliukai, būsimieji programuotojai, išmaniųjų technologijų žinovai, o taip pat ir humanitarai, knygos bičiuliai ir amžinieji romantikai. Norisi tikėti, kad praeityje liko padaužų paauglių siautėjimai rūbinėje ir laiptinėse su išdaužytomis sienomis, sulaužytomis durų rankenomis, aprūkusiomis nuo deginimo lubomis, supjaustytais minkštasuoliais, kur įsitaisęs jaunimėlis per dienas gliaudydavo saulėgrąžas.

Tikėkime, jog tai – tik liūdna praeities patirtis. Juk įžengus į balta šviesa, jaukumu spindinčias, pažangias technologijas ir naują, gerą patirtį, puikias sąlygas mokslui, kūrybinei veiklai ir poilsiui siūlančios bibliotekos patalpas, turėtų užgimti pasididžiavimo, patriotizmo jausmas. Nes tai – mano! Tai – jūsų biblioteka ir visi čia sukaupti mokslo, pažangos, išminties turtai yra skirti jums. Įženkime į šį šviesų rūmą švariomis mintimis ir kojomis.

Kristinos Darulienės nuotraukos.