Apie Vlado Šlaito kūrybą

2015 10 02

apie

Vlado Šlaito poezijos

 

 

 

Literatūrologė Indrė Žakevičiūtė-Žakevičienė, pirmoji literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatė: „V. Šlaitas nesislepia už gražių žodžių ar skambių minčių, jis visada išlieka tiesus, atviras, kartais ironiškas, kartais saikingai sentimentalus <...>. Kartais V. Šlaitas kalba su pačiu savimi, kartais su praeitimi, kartais su kitais. Jis sugebėjo kalbėti taip, kad viskas virstų nuoširdžia, atvira ir įdomia poezija. Jis sugebėjo kalbėti taip, kad jį išgirstų ir pamiltų“.

 

 


Žekevičiūtė, Indrė. Vlado Šlaito poezijos
paralelės. - Kaunas, 2002. - 174 p.: iliustr.


Egzodo literatūros atšvaitai

 

 

 

Išeivijos literatūrologė Viktorija Skrupskelytė, Vlado Šlaito poezijos gerbėja ir vertintoja: „Giliai asmeniškas, jautrus, nuotaikingas, prisiminimų ir svajonių poetas Vladas Šlaitas poetinę mintį brandina širdies gelmėje, ją išreiškia nuoširdžiai ir natūraliai, kartais spontaniškai, tarsi jo mintis tekėtų tiesiai iš širdies į eilėraštį, visai neįsivėlus į proto tinklą. <...> Nors V. Šlaitas įsiklauso į save, jis nenutraukia ryšių su aplinka, jo širdis – atvira, plati, mylinti – ieško artimo žmogaus, bičiulio, su kuriuo poetas galėtų pradėti intymų pokalbį. V. Šlaito poeziją galima apibūdinti paties poeto ne kartą tartais žodžiais: ji yra širdies bičiulystė“.



Egzodo literatūros atšvaitai: išeivių
literatūros kritika, 1946-1987. -
Vilnius, 1989, p. 289-292.


Literatūros eskizai




Lietuvių literatūros tyrinėtoja Birutė Ciplijauskaitė: „Jo [Vlado Šlaito] eilėraščiai diktuojami jausmo ir gimę spontaniškai, nespraudžiami į jokius rėmus. Visa išreiškiama betarpiškai, kasdieniškais, tikrai "nepoetiškais" žodžiais. Jis visai nesistengia skaitytojo nustebinti ar sukelti pasigėrėjimą. Tiesą sakant, atrodo, kad jis visai negalvoja apie skaitytoją, o kalba daugiausia pats su savim“.

 

 

 

Ciplijauskaitė, Birutė. Literatūros
eskizai. - Vilnius, 1992, p. 10-14.


Barėnas





Didžiosios Britanijos lietuvių rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas, Vlado Šlaito bičiulis Kazimieras Barėnas: „Vlado Šlaito poezija – amžina išpažintis, nusakanti jo tikėjimą ir meilę, jo romantiškus atsiminimus ir kartais rūstų savęs plakimą už nuodėmes“.




Peleckis-Kaktavičius, Leonas. Kazimieras
Barėnas: gyvenimas ir kūryba:
monografija. - Šiauliai, 2005, p. 344-358.


Lietuvių egzodo literatūra





Vlado Šlaito knygų nuolatinis recenzentas, išeivijos poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas: „Savo pobūdžiu bei santykio su pasauliu prasme Šlaito poezija yra nuolatinė išpažintis, niekada nesibaigiantis autoanalitinis monologas...“




Lietuvių egzodo literatūra 1945-1990. -
Čikaga, 1992, p. 434-439.


Naujoji Romuva Nr. 2Naujoji Romuva Nr. 3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bakas, Vainius. Vlado Šlaito ribos patirtys: žvilgsnis į poeto biografijos ir kūrybos sluoksnius. -
Iliustr.  // Naujoji Romuva. – 2015, Nr. 2, p. 26-32; Nr. 3, p. 12-19.  

                                         

Vladas Šlaitas- bibliografija

Bibliografijos turinys

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Vladas Šlaitas: (1920-1995): bibliografijos
rodyklė / sudarė Stanislava Talutytė. -
Ukmergė: Valdo leidykla, 2005. - 110 p.: iliustr.

 

Į pradžią