Ukmergės krašto knygnešių takais...

2012 05 30

 

 

knygnesiu

 

 

 

 

Po 1863 metų sukilimo ir lietuviškos  spaudos uždraudimo XIX a. antroje pusėje lietuvių tauta atsidūrė ant išnykimo ribos. Per sukilimą negausi lietuviška šviesuomenė, daugiausia bajorija, buvo išblaškyta. Valstietija dar buvo užguita, daugiausia mažaraštė. Tuomet tautiškumo išlikimu susirūpino jauna lietuviškoji, daugiausia valstietiškos kilmės, inteligentija.


1864 m. caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Visą lietuviškos spaudos leidybą rusišku raidynu (kirilica) caro administracija perėmė į savo rankas, nustatinėjo leidinių rūšis, kiekį ir paskirtį, visi leidiniai turėjo tarnauti caro valdžiai  ir  neprieštarauti   stačiatikių religijos dogmoms.


Spaudos draudimas, trukęs 40 metų, lietuviams buvo didžiulis istorinis išbandymas. Kilo knygnešių judėjimas. Knygnešystės fenomenas lietuvių tautinio atgimimo istorijoje užima ypatingą vietą. Keturis dešimtmečius lietuviškas knygas iš Mažosios Lietuvos gabeno knygnešiai. Dauguma knygnešių buvo paprasti, mažai raštingi, mažažemiai ar bežemiai, tačiau sąmoningi valstiečiai. Nuo knygnešių neatsiejami buvo ir daraktoriai, kurie ne tik slaptose nelegaliose mokyklėlėse iš knygnešių atneštų lietuviškų elementorių, maldaknygių mokė vaikus pažinti lietuviškas raides, skaityti ir rašyti, bet ir patys platino draudžiamas lietuviškas knygas. Istoriko V. Merkio duomenimis į Lietuvą gabenamos knygelės Prūsijoje buvo spausdinamos 10-15,  o  kai  kurios – net 20  tūkstančių egzempliorių tiražu.


Ukmergės apskritis (taip pat ir Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės apskritys) spaudos platinimo ir paplitimo požiūriu pagal aktyvumą priklausė antram regionui. Šiose apskrityse, palyginus su pirmojo regiono pasienio apskritimis, buvo mažiau knygnešių gabentojų, bet gausu platintojų.

 

Įkliuvusiųjų dėl draudžiamos spaudos 1866-1904 m. regioninis pasiskirstymas
aktyviosiose vidinėse apskrityse

 

Rajonas Gabentojų Platintojų Laikytojų Iš viso
Aktyvios vidinės apskritys
Marijampolės 13 52  68 133
Panevėžio 6 58  179 243
Šiaulių 11 57  134 202
Ukmergės 4 95  100  199

 Šaltinis: Merkys, Vytautas. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 1982.


Į Ukmergės apskritį nelegalioji spauda plaukė per Raseinių apskritį. Iš pastarosios atvykdavo ir knygnešys Jonas Juščius, 1899 m. įkliuvęs su 272 knygomis. Kada ne kada atvykdavo knygnešių taip pat iš Suvalkijos. 1898 m. uriadnikas sulaikė per Taujėnų valsčių keliaujantį su krepšiu ir kuprine Antaną Mockaitį (Mackeliūną), atėjusį iš Naumiesčio apskrities, kuris nešėsi 277 leidinius. Jis prisipažino, kad knygas jau platinąs apie 20 metų, prisidengdamas elgetavimu. Tokių sulaikytųjų, keliavusių per Ukmergę, buvo ne vienas...


Įvairiuose šaltiniuose minimi Ukmergės krašte gimę, gyvenę ar šiose vietose draudžiamus leidinius platinę knygnešiai, jų rėmėjai bei spaudos platintojai. Lyduokių valsčiuje draudžiamą spaudą platino vikaras Juozas Balčiūnas, Ignas Juras, Kazys Katinas, Antanas Ungurys, Simanas Žvirblis, Jurgis Černiauskas bei kt. S. Žvirbliui ir J. Černiauskui Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos aktu buvo paskirtos valstybinės knygnešių pensijos. Taujėnų valsčiuje spaudą platino Antanas Dobrivolskis-Dumblis, kuriam, kaip pasižymėjusiam asmeniui, buvo paskirta knygnešio pensija,  Antanas ir Jonas Griganavičiai, Andrius Mulevičius, Jonas Saradis ir kt.; Laičių valsčiuje – Stasys Tijūnaitis, Jonas Varnas, broliai Juozas ir Jonas Žižai, Vidiškių valsčiuje – Vareikių šeima, Gabrielis Dūdėnas, Adomas Kačkys, Mykolas, Antanas ir Simonas Usoniai (tėvas ir du sūnūs), Ona Antanavičienė ir kt., Žemaitkiemio valsčiuje – Petras Morkūnas, Kazimieras Vernickas ir kt., Deltuvos valsčiuje – Povilas ir Vladas Piešinos (tėvas ir sūnus), Antanas Rimkevičius, Vaitkuškio valsčiuje – Gujų šeima (tėvas, motina ir dukra), Atkočių valsčiuje – Justinas Kuodis, Ignotas Zaleckis ir kt.


Pati Ukmergė XIX a. pabaigoje spauda buvo aprūpinama reguliariai. Knygnešystės laikus mena plataus atgarsio sulaukę 1899 metų įvykiai Ukmergėje. Tuomet caro policija išaiškino nemažą knygų platintojų grupę. Jai buvo sudaryta byla, kuri atskleidė to meto inteligentų ir moksleivių bei valstiečių ryšius, rūpinantis draudžiamąja spauda. Byloje minima 13 asmenų: Birieta, Opulskis, Šleivys,  Adomas Kačkys, Lionginas Stanionis bei kt.


Tautinę savimonę žadino ne tik knygnešiai, bet ir daraktoriai – slaptųjų mokyklų mokytojai. Lietuvių liaudžiai teko kurti slaptą savąją švietimo sistemą. Jos pagrindas buvo rašto mokymas namie, padedant raštingiems šeimos nariams bei slaptosios lietuviškos mokyklos, vadintos vargo mokyklomis. Jose mokytojavo skaityti ir rašyti mokantys lietuviai. Šios mokyklos veikdavo nuo Visų Šventųjų iki Velykų. Patalpų daraktorių mokyklos neturėjo – dažniausiai buvo mokoma ūkininkų gyvenamosiose pirkiose. Daraktoriai paprastai mokydavo po savaitę pas kiekvieno vaiko tėvus, taip klaidindami žandarus. Daraktorių mokyklos veikė Nuotekuose, Jogviluose, Žemaitkiemyje, Vidiškiuose, Miliūnuose bei kitose rajono vietose.


Per 20 metų (1883-1904) Ukmergės apylinkėse buvo susektos 8 slaptos mokyklos. Mokyklas lankė nuo 6 iki 20 valstiečių vaikų. Ukmergės apylinkėse (skirtingai nuo kitų Lietuvos vietovių) dauguma mokytojų buvo moterys.  Tai Ona Žliobovaitė iš Deltuvos valsčiaus Jakutiškių kaimo (įkliuvo 2 kartus), Barbora Staškūnienė (Staškūnaitė?) iš Siesikų valsčiaus Miliūnų kaimo (įkliuvo 2 kartus), Ona Skanavičienė iš Vidiškių, Pranė Morkūnaitė iš Žemaitkiemio valsčiaus Juodinių kaimo ir t.t. Už mokyklų steigimą ir laikymą grėsė iki 3 mėnesių arešto arba bauda iki 300 rublių. Valstiečiai šias mokyklas bei daraktorius labai brangino ir saugojo nuo caro policijos ir žandarų.

Susektų  slaptųjų  lietuviškų  mokyklų skaičius, jų mokiniai, mokytojai ir mokymo dalykai Ukmergės apskrityje 1883-1904 m.

 

Duomenys apie mokyklas
Mokyklų skaičius 28                                         
Mokinių skaičius 236   
Iš jų:
berniukų 144
mergaičių 92
Daraktorių skaičius 27
Iš jų:
vyrų 17
moterų 10
Pagal luomą:
valstiečių 20
atsargos karių 2
miestiečių -
bajorų 3
neišaiškintų 2
Mokyta kalbų:
tik lietuvių 16
lietuvių ir lenkų 2
lietuvių ir rusų 9
lietuvių, lenkų ir rusų 1

 

 

Susektos slaptosios lietuviškos mokyklos 1883-1904 m.

 

Vietovė
Mokyklos
susekimo
data
Mokytojo
luomas ir
pavardė
Mokinių skaičius
Mokė kalbų greta lietuvių

Berniukų

Mergaičių

Rusų

Lenkų

Vidiškiai

1883 m. pradžia

Valstietė Ona Skanavičienė

4

8

-

-

Miliūnai, Siesikų valsčius

1883 m. pradžia

Valstietė Barbora Staškūnienė

10

12

-

-

Jakutiškiai, Deltuvos valsčius

1883 m. pradžia

Valstietė Ona Žliobovaitė

6

-

-

-

Navikai, Deltuvos valsčius

1883 12 12

Valstietė Ona Žliobovaitė

8

3

-

-

Miliūnai, Siesikų valsčius

1884 m. kovas

Valstietė Barbora Staškūnienė

-

8

-

-

Semeniškis, Žemaitkiemio valsčius

1900 m. pradžia

Valstietė Pranė Morkūnaitė

4

5

-

-

Atkočiai, Deltuvos valsčius

1902 04 02

Valstietė Ona Verbickienė

6

-

-

-

Šaltinis: Merkys, Vytautas. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 1982.

Ukmergės krašte gimusių, gyvenusių ir veikusių knygnešių bei daraktorių biografijos parengtos naudojantis šiuo pagrindiniu reikšmingu leidiniu:


Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius:  Diemedis, 2004. - 670, [1] p.:  iliustr., portr. - Santr. angl., rus. - R-klės: p. 555-655.


Daug informacijos suteikė kultūros istoriko, žurnalisto Petro Rusecko surinktos ir išleistos pačių knygnešių atsiminimų ir prisiminimų apie juos knygos:


Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - 2-asis fotografuot. leid. - Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992. - 2 t. - Faksimilė leid.: Kaunas : Spaudos fondas, 1926-1928
[T.] 1. - 1992. - 328 p. : iliustr., portr. - Pavardžių sąrašas: p. 321-325
[T.] 2. - 1992. - 320 p. : iliustr., portr. - Pavardžių sąrašas: p. 316-318
[T.] 3: Petrui Ruseckui pagerbti / sudarė V. Merkys. - Vilnius, 1997. - 368 p.:  iliustr., portr.


Taip pat pasinaudota vertingais moksliniais leidiniais, kuriuos parengė akademikas Vytautas Merkys:


Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje / Vytautas Merkys ; [Lietuvos TSR MA Istorijos institutas ; redagavo Sigita Noreikienė]. - Vilnius : Mokslas, 1982. - 270, [2] p. - Bibliogr. išnašose. - R-klė: p. 255-[269].

Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864-1904: informacinė knyga / Lietuvos istorijos institutas. - Vilnius, 1994. - 579 p.


Nemažai apie knygnešius įvairiomis progomis buvo rašyta prieškario periodinėje spaudoje. Knygnešių biografijų tekstai iliustruoti draudžiamų leidinių (knygų, laikraščių, žurnalų) viršeliais, įterpti įdomesni tekstai apie knygnešius iš to meto spaudos, paskelbti Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos aktai apie knygnešių pensijų paskyrimus ir kt. dokumentai. Visos šios iliustracinės medžiagos šaltinis – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagal įgyvendinamą projektą „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ sudarytas vieningas kultūros paveldo duomenų bankas bei bendras portalas  www.epaveldas.lt, kuriame šiuo metu yra per 3 mln. puslapių itin vertingų senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnytinių metrikų.

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus parengtas Ukmergės krašte gimusių, čia gyvenusių ir spaudos draudimo metais (1864-1904) veikusių knygnešių, jų rėmėjų, spaudos platintojų bei bendradarbių, daraktorių sąrašas yra nuolat pildomas, tikslinamas, todėl būtume dėkingi, jei pastebėję praleistą minėtiną asmenį ar netikslumus, parašytumėte el. p. Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.