Viešosios bibliotekos veiklos pradžia (1937-1949 m.)

2018 11 08

20170613 123800  kopijaNuo 1937 metų sausio 1 dienos įsigaliojo ir Švietimo ministerijos išleistos „Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymui vykdyti taisyklės“. Šios taisyklės buvo paskelbtos 1937 metų „Vyriausybės žiniose“ ir numatė, kad viešąsias bibliotekas steigia, skiria ir atleidžia bibliotekos vedėją ir kitais reikalais rūpinasi Švietimo ministerija. O bibliotekos steigiamos pirmiausia tuose miestuose, kur savivaldybės pačios prisideda prie jų išlaikymo. Taisyklėse buvo nustatytos ir sąlygos naudotis bibliotekos paslaugomis: už knygą prašoma 10 litų užstato arba reikalauta savivaldybės ar patikimo asmens garantinio rašto, imtas abonentinis mokestis, nustatyti delspinigiai. Kiekviena biblioteka vedė statistinius duomenis ir juos pateikdavo Švietimo ministerijai [1].

Lietuvos Respublikai praradus nepriklausomybę, bibliotekininkystės srityje prasidėjo pertvarkymai. „Bibliografijos žiniose“ pasirodė V. Lenino straipsnis „Kas galima padaryti liaudies švietimui“, kuriame buvo rašoma apie vakarų pasaulio bibliotekas bei ten galiojančią tvarką [2]. Bibliotekose buvo įvesta cenzūra, reikalaujama pašalinti veikalus apie prezidentą Antaną Smetoną ir kitą nepageidaujamą literatūrą.  

Vykdydama pertvarkas bibliotekų srityje, Vyriausybė paskelbė ir apie abonentinio mokesčio bei piniginio užstato panaikinimą už naudojimąsi bibliotekų paslaugomis. Knygų grąžinimą bibliotekai skaitytojas turi garantuoti organizacijos ar patikimo asmens garantiniu raštu [3]. Buvo pailgintas bibliotekų darbo laikas. Šie pertvarkymai suaktyvino Ukmergės viešosios bibliotekos veiklą.

Sparčiai gausėjo bibliotekų fondai. Dideliais tiražais buvo leidžiami V. Lenino veikalai, fondai buvo pildomi literatūra apie tarybinę valdžią ir SSRS tautų gyvenimą. Nors tuo pačiu metu dideliais kiekiais buvo išimama draudžiama literatūra, tačiau Ukmergės bibliotekos fondai greitai plėtėsi.[4]. Jau 1941 metų vasario mėnesį Ukmergės biblioteka turėjo 14000 egzempliorių knygų fondą ir 2042 skaitytojus [5].

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tolesniam valstybinių viešųjų bibliotekų tinklo plėtimui. Esamas tinklas – 161 biblioteka – neatitiko naujų knygų skleidimo uždavinių. Tuometinis Švietimo ministras A. Venclova Lietuvos bibliotekų tinklą buvo numatęs išplėsti iki 2000 bibliotekų [6]. Bibliotekų tinklas plėtėsi ir Ukmergėje – toliau buvo steigiamos kaimo bibliotekos.

1941 metais, gegužės 1-osios proga, apskričių bibliotekos pradėjo dalyvauti socialistiniame lenktyniavime, kurio tikslas buvo pritraukti kuo daugiau naujų skaitytojų [7].

Vokiečių okupacijos metais buvo reikalaujama iš bibliotekų pašalinti visą antinacistinę ir vokiečiams nepriimtiną literatūrą, visus žydų rašytojų originalius ir verstinius veikalus, į SSRS gilumą pasitraukusių Lietuvos rašytojų bet kada išleistus veikalus ir pan [8]. Iš Viešosios bibliotekos fondų buvo išimta 6150 vnt. knygų ir beveik visa 1940-1941 metais gauta politinė literatūra, fonde beliko tik 28 leidiniai [9]. Taip pat buvo keičiami ir neįtikę bibliotekininkai. Tuo metu Ukmergėje dirbo 13 bibliotekininkų, iš kurių 11 buvo atleisti [10].

Švietimo vadybos Suaugusiųjų švietimo direkcija sudarė Lietuvos viešųjų bibliotekų sąvadą, kuris paremtas šios institucijos 1943 metų balandžio 1 d. sudarytos anketos duomenimis. Sąvade surinkta informacija ir apie Ukmergės apskrities bibliotekas. Anketos duomenimis, Ukmergės apskrityje buvo 12 veikiančių bibliotekų: Ukmergės, Balninkų, Gelvonų, Giedraičių, Kavarsko, Musninkų, Panoterių, Siesikų, Širvintų, Taujėnų, Veprių ir Želvos. Sąvade nurodyta, kad Ukmergės viešoji biblioteka 1943 metais turėjo 11198 tomus knygų, iš jų – 5024 tomus svetimomis kalbomis. Skaitytojų tuo metu buvo 1427, jiems išduota 4120 leidinių. Bibliotekoje taip pat veikė skaitykla, patalpų būklė buvo patenkinama. Paminėta, kad viešojoje bibliotekoje nuo 1928 m. kovo 1 dienos dirba vedėjas Petras Pukas, o nuo 1942 m. gruodžio 1 d. – bibliotekininkė Sofija Klygienė [11].

Bibliotekos patalpos

Savo veiklą po pertraukos biblioteka pradėjo 1944 metų rugpjūčio mėnesį Kauno gatvėje. Jos patalpų plotas buvo 107,5 kv. m. Po metų biblioteka jau turėjo 600 skaitytojų [12]. Iki 1945 metų pamažu darbą atnaujino iki karo veikusios rajono bibliotekos, pradėtos steigti kilnojamosios bibliotekėlės ir klubai-skaityklos. 1946 metų Ukmergės viešosios bibliotekos metinėje ataskaitoje nurodyta, kad rajone veikia 44 kilnojamosios bibliotekėlės, kuriose per metus išduota 1100 knygų. Knygų fondai buvo negausūs, tačiau nuolat pildomi iš Valstybinio literatūros fondo [13]. 1946 metais įkurtas Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius, kuriame dirbo vienas darbuotojas [14].

1948 metais vaikų literatūros skyrius turėjo apie 800 skaitytojų. Skyriuje nuolat buvo organizuojamos knygų parodos, susitikimai su žymiais rašytojais [15]. Kad biblioteka pirmaisiais pokario metais tvarkėsi pakankamai gerai ir aktyviai vykdė savo veiklą, rašoma 1948 metų žurnale „Jaunimo gretos“.

Nuo pat pirmųjų pokario metų Viešoji biblioteka po truputį pradėjo vykdyti ir metodinį darbą. Bibliotekos darbuotojai vykdavo į kaimo bibliotekas ir ten konsultuodavo, teikė metodinę ir praktinę pagalbą bibliotekų ir klubų-skaityklų vedėjams. 1946 metų balandžio 15-16 dienomis Ukmergėje buvo surengtas seminaras bibliotekų ir klubų-skaityklų vedėjams. Tais pačiais metais sudaryta socialistinio lenktyniavimo sutartis tarp Ukmergės ir Kauno apskričių kultūros-švietimo darbo skyrių. Šiuo laikotarpiu Ukmergės bibliotekos vedėjomis dirbo Vanda Zajančkauskienė (1944-1946), Lėja Chobotienė (1946-1947) bei Elena Auglienė (1947-1951) [16].



[1] Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymui vykdyti taisyklės // Vyriausybės Žinios. - 1937, Nr. 565-3192, p. 1-2
[2] Kas galima padaryti liaudies švietimui // Bibliografijos žinios. – 1940, Nr. 5, rugpjūčio 15, p. 152-153
[3] Švietimo ministeris apie bibliotekas ir knygas... // Bibliografijos žinios. – 1940, Nr. 5, rugpjūčio 15, p. 153
[4] Rokienė, Margarita. Bibliotekininkystė Ukmergėje 1851-1941 m. // Eskizai. – Nr. 12 (2002), p. 65
[5] Rimantas, J. Bibliotekos liaudies kultūros darbe // Valstiečių laikraštis. – 1941, vasario 21 
[6] Valstybinės viešosios bibliotekos 1940-1941 metais // Bibliotekų darbas. – 1965, Nr. 7, p. 8-10
[7] Rokienė, Margarita. Bibliotekininkystė Ukmergėje 1851-1941 m. // Eskizai. – Nr. 12 (2002), p. 65
[8] Pratarmė // Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenimis. – Vilnius, 1996. – P. 5
[9] Ukmergės centrinės bibliotekos istorija: 1922-1976 / paruošė Vanda Masalskienė, Valerija Židonienė. – Ukmergė, [1977]. – 72 p. – Mašinr. – Įrištas.
[10] Bibliotekų būklė vokiškosios okupacijos metais // Bibliotekų darbas, 1960, Nr. 3, p. 39
[11] Ukmergės apskritis // Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenimis. – Vilnius, 1996, P. 29-30.
[12] Sovietinės okupacijos pradžia. Karo ir pokario metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 7
[13] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.
[14] Sovietinės okupacijos pradžia. Karo ir pokario metai // Ukmergės viešoji biblioteka. – Ukmergė, 2002. – P. 7
[15] Butkus, K. Neškime tarybinę knygą į kaimą // Jaunimo gretos. – Nr. 9 (1948), p. 8-9.
[16] Bibliotekininkystė Ukmergėje. Ukmergės viešosios bibliotekos istorija / parengė Margarita Rokienė. – Ukmergė, 2012. – 36 p. – Spausd.

Į pradžią