Viena nuostabi diena Švenčionių krašte

2019 07 08

Virginija Tylienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
direktorės pavaduotoja

Kristina Darulienė
Vyresnioji bibliotekininkė edukacinei ir projektinei veiklai

Vilniaus apskrities viešąsias bibliotekas sieja graži partnerystė drauge įgyvendinamuose projektuose. Švenčionių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai gavus dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą projektui „Pažinimo stovykla@2019“, ukmergiškiai, kaip projekto partneriai, taip pat dalyvavo jo veiklose.  Jaunieji bibliotekos skaitytojai ir meninės saviraiškos būrelio „Keberiokšt“ lankytojai buvo pakviesti į nuostabią vienos dienos viešnagę miškais, ežerais ir žolynais turtingą Švenčionių kraštą. Kartu vežėmės ir savo meninę dirbtuvėlę „Judančios knygelės kūrimas“.

Atvykusius  svečius iš Ukmergės šeimininkai pirmiausia pakvietė pasižvalgyti po savo miesto parką su skulptūromis ir fontanu. Po to kartu su kolegėmis iš Švenčionių bibliotekos ir mažaisiais jų skaitytojais patraukėme į netoliese įsikūrusį Sirvėtos regioninį parką. Jame tyvuliuoja 31 ežeras! Parke gausu gamtos paminklų: legendomis apipintas Lino verdenės šaltinis, Stanislavavo, Bielionių, Adamavo ąžuolai, 26 liepų pavėsinė, Medišionių liepos, Neveraisčių uosynas. Lankytojų smalsumą traukia kalkingos žemapelkės su itin retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis.

Parke rengiamos turistinės pažintinės ekskursijos įvairiais maršrutais, aplankant gamtos, kultūros paveldo objektus, istorines vietas, grožintis kalvotu kraštovaizdžiu, stebint natūralią gamtą. Parko gamtos mokykloje rengiamos įvairios edukacinės programos. Vienoje iš jų – „Bitė ir žmogus“ ir buvome pakviesti dalyvauti.

Sukritę į patogius sėdmaišius, vaikai klausėsi pasakojimo apie bitės gyvenseną, jos ryšį su žmogumi, bitininkavimo amatą ir tradicijas, susipažino su medaus kopinėjimo įrankiais, išgirdo apie natūralaus vaško panaudojimo galimybes.

Programos metu vaikai sužinojo, kad bitės yra unikalus bendruomeninio gyvenimo pavyzdys gamtoje. Jos nuo seno lietuvių laikomos dieviškos kilmės, todėl būdavo svarbios visais žmogaus gyvenimo etapais: ir per krikštynas, ir per vestuves, ir per laidotuves. Buvo tikima, jog, mirus bitininkui, apie tai būtina pranešti ir bitėms, pabeldžiant į jų avilį. Nepranešus bitės gali avilį palikti.

Kad jauniesiems edukacijos dalyviams buvo smalsu ir įdomu, liudijo daugybė jų klausimų. Susikaupę vaikai žiūrėjo filmuotą medžiagą apie bitininkavimo ypatumus, susidomėję stebėjo bitę per mikroskopą. O pati smagiausia buvo antroji programos dalis, kurios metu vaikai atliko praktines užduotis – iš vaško plokštelių suko žvakeles. Tai buvo puiki proga mažiesiems susipažinti, smagiai pabendrauti. Susuktą natūralaus vaško žvakę puošė liepų žiedais ir, įdėję į paruoštą maišelį, parvežė namiškiams dovanų. Edukacijos vadovė vaikams gražiai prisakė savo rankomis susuktą vaško žvakelę namuose uždegti vakare, susirinkus visai šeimynai. Ir dar būtinai susirasti bibliotekoje Piotro Sochos knygą „Bitės“ ir ją perskaityti. Apie magišką bičių karalystę pasakojanti knyga padės įsitikinti, ar bitės iš tikrųjų Žemėje atsirado anksčiau už dinozaurus ir kodėl atsidūrė ant Napoleono apdarų, kaip bitės šoka, kada ir kodėl jos tai daro...

Kita praktinė užduotis buvo patiems atidaryti bičių avilį (žinoma, be bičių), teisingai įdėti vaško plokšteles į rėmelį, o paruoštą rėmelį – į avilį. Kas žino, gal ši patirtis jauniesiems gamtos mokyklos dalyviams pravers užaugus.

Aplankę šimtametes liepas ir pabandę jas apkabinti rankomis, sugrįžome į Švenčionių bibliotekos vaikų literatūros skyrių, kur pristatėme savo meninę dirbtuvėlę – kūrėme judančią knygelę. Abiejų rajonų vaikai turėjo galimybę pabūti kartu, mokytis kurti ir patys įgarsinti savo sukurtą literatūros istoriją. Pagal knygą „Šypsena varlytei“ (autoriai P. Wechterovicz, E. Dziubak) vaikai, naudodamiesi trafaretais ir atšviestais knygos puslapiais, kūrė savo istorijos versiją. Smagiausia jauniesiems kūrėjams buvo įdėjus popierinę juostą į mirioramą (specialią dėžę), ją patiems įgarsinti. Kiekvienam autoriui pavykdavo vis kitaip, o ir tam pačiam kiekvieną kartą vis įdomiau ir šmaikščiau.

Kol vaikai kūrė pasaką, drauge su kolegomis apžiūrėjome prieš keletą metų renovuotos jų bibliotekos patalpas, domėjomės jų įveiklinimu, pasidžiaugėme puikiais baldais ir jaukia aplinka.

Patyrę daug smagių emocijų, leidomės kelionėn namo. Pakeliui dar aplankėme Mindūnų apžvalgos bokštą Molėtų rajone, stabtelėjome paieškoti mėlynių ir žemuogių. Vaikai grįžo namo laimingi.

Už kelionei į Švenčionis skirtą autobusėlį esame dėkingi Ukmergės švietimo pagalbos tarnybai. Ačiū kolegoms iš Švenčionių viešosios bibliotekos už nuoširdų bendravimą ir puikiai suplanuotą dieną.

Autorių nuotraukos.